degutėlis

degutė̃lis sm. (2) 1. degutas gyvulių žaizdoms tepti: Reikia patept degutėliù pavalkų nutrintas petys Dgl. 2. degutiniai (juodi) dažai: Pertepėm su degutėliù ratus, bus gražiau pavažiuot Jnšk.